Taip - iš tiesų buvau instaliavęs šitą nesąmonę
Ne taip seniai prie Technologijos.lt straipsnio apie Fedora 18 parašiau ilgą ir nepatenkintą komentarą. Kadangi jame maždaug išdėsčiau savo mintis šia tema, skelbiu praplėstą ir pakoreguotą jo versiją.
Visų pirma reikia paminėti – nors su įvairiomis Linux atmainomis draugauju jau daugiau nei porą metų, dar nebuvo tekę padoriai prisiliesti prie RedHat šeimos, kuriai priklauso Fedora. Mano OS visada buvo kilusios net ne iš Debian, o iš Ubuntu. O labiausiai – pati Ubuntu. Taigi, iš dalies iš smalsumo, iš dalies dėl pasiūlymo išbandyti ir pagyrų naujajai versijai – nusprendžiau pabandyti kas tai per daiktas.
Live USB sesija veikė gan šauniai – užsikrovė greitai, iš karto atpažino wifi. Žodžiu darė viską ką ir bet kuri kita Linux Live USB sesija, tik greičiau. Kadangi girdėjau legendas apie naujausius paketus repozitorijose susigundžiau pakeisti savo Ubuntu instaliaciją į Fedorą (kažkaip reguliariai padarau tokias nesąmones).
Apskritai Fedora – klaidinanti – ji bando apsimesti Ubuntu – draugiška distribucija. To pavyzdys – nauja Fedora 18 instaliacijos programa „Anaconda“ – bug’ų maišas. Bent aš – vos ne vos per jo lūžimus paleidau instaliaciją. Be to jame labai apribotas skirsnių valdymas. Šitai kliudė ir metant Fedorą lauk – jos skirsniai kažkokiu būdu buvo užrakinti. Nesigilinsiu – tiesiog pirmą kartą tą mačiau.
Tačiau net jei Anaconda ir nebūtų bug’ų maišas, jos dizainerį reiktų pakarti. O jei ne pakarti tai bent gerai nuplakti. Jis visiškai neintuityvus. Nežinau koks buvo senasi, bet šitas – tragedija. Mygtukai, pasirinkimai – viskas yra ne ten kur to tikiesi. Kažkoks didelis nesusipratimas. Na bet tai tik instaleris. Tarkim tai yra atleistina jei jis naujas bei jei užbaigę instaliaciją gausim nuostabią OS…
Tačiau nė velnio!
Instaliavus viskas maždaug veikia out-of-the-box. Jokių driverių nereikia – gražu. Tai Linux šiais laikais savaime suprantama. Nustebčiau jei būtų kitaip (o Fedora gautų dar daugiau malkų).
Tik problema – nėra jokių codec’ų. Nulis. Nieko. Oficialiose Fedora repozitorijose tokie neegzistuoja. Šiaip ne taip iškapsčiau repzitorijas, kuriose tai yra, su nedidelėm nesąmonėm (niekaip nepavyko to padaryti per GUI) instaliavau RPM failus, kurie turėtų jas pridėti. Ilgą laiką nesupratęs kodėl jos neveikia išsisaiškinau, kad joms reikia kažkokių raktų. Jokio kito būdo neradau, kaip tik įdėti juos rankiniu būdu. Beje, instaliuojant RPM failus, jų priklausomybes reikia instaliuoti rankiniu būdu atskirai – automatiškai tai nėra daroma. GUI paketų valdymas Fedoroje – baisiau tragedijos lygio. Egzistuoja paketų valdyklės GUI pakaitalas (Yumex), bet ir jis nėra labai nuostabus. Viską tenka daryti komandine eilute tiesiog dėl to, kad taip – daug paprasčiau. Pats Yum man užkliuvo dėl pernelyg didelio priklausomybių siuntimo. T.y. ką nors instaliuojant jis parsiunčia įspūdingai daug nereikalingų paketų.
Nepaisant galų gale sutvarkytų repozitorijų, instaliuotų codecų man taip ir nepavyko priversti Rhythmbox’o ir Totem’o palaikyti closed-source formatus (nors bent video ant SMPlayer veikė puikiai, o juk abu naudoja tą patį, kaip dėl audio – nežinau).
Na ir kai galų gale Fedora jau darėsi malonu dirbti (vis tik naujausi paketai daro savo – tikrai daugelis programų yra naujesnių versijų nei Ubuntu repozitorijose, be to gnome-shell fedoroje veikia nuostabiai) pribaigė vienas trūkumas. Fedora nedraugavo su mano laptopo sleep’u( tiksliau pabudimu iš jo), ką aš jau tingėjau tvarkyt, nes man reikėjo pilnai veikiančio kompiuterio.
Išvada: galbūt Fedora ir yra neblogas programuotojo darbo arklys, kuris gali daug, bet jam reikia juodai daug konfiguravimo. Ir net tada gali po kokio update’o kas nors susiknist. Be to būtina pabrėžti, kad su šiomis problemomis susidūriau, nors Linux naudoju gerus porą metų ir visai gerai moku naudoti komandinę eilutę, tad kad ir kaip gražiai iš šono atrodo Fedora, ji absoliučiai netinkama eilianiam vartotojui.
Tačiau mane labiausiai nervina ne tai, kad Fedora nėra draugiška paprastiems vartotojams ir ne tai, kad eilinis vartotojas su ja nieko negalėtų padaryti. Labiausiai mane nervina tai, kad jos kūrėjai ją pateikia gal net gražiau bei draugiškiau nei Canonical pateikia Ubuntu. Tai yra LABAI klaidinantis įvaizdis. Nes po šituo plastinės operacijos sukurtu veidu slepiasi išpuvę dantys ir baisoka smarvė.
Kyla klausimas – ką rinktis norint turėti pilnavertę GNOME vartotojo aplinką, kurią siūlo Fedora (ir GNOME iš tiesų yra geriausias dalykas esantis Fedora 18)? Atsakymas yra Ubuntu GNOME Remix, kurį pats naudoju. Pilnavertis, puikiai besisukantis GNOME 3.6 ir visi Ubuntu privalumai. Pridėjus GNOME repozitorijas galima ir eilinę Ubuntu instaliaciją perdaryt į pilnavertį GNOME shell, nors man atrodo grynas GNOME Remix sukasi greičiau. O ir šlamšto mažiau instaliuota.
Panašią patirtį esu turėjęs su Fedora 17. Gnome Shell naudoju nuo pat jo atsiradimo ir kai Ubuntu, kažkuriame leidime neįtraukė Gnome 3.0 į savo oficialius repozitoriumus, natūraliai įsidiegiau ne Ubuntu, o Fedora 17, kuri tuo metu turėjo originalų Gnome 3.0.
Naudojau gal pusę metų, bet kai tik sekanti Ubuntu versija įtraukė Gnome 3.0 į savo repozitoriumus, grįžau atgal.
Nelaiku papuolė Fedora į tavo rankas. Būtent Fedora18 susilaukė daug neigiamos kritikos (net Alan Cox, buvęs svarbus Linux kernelio developeris „išdėjo“: http://www.phoronix.com/scan.php?page=news_item&px=MTI4MjI). Šios versijos išleidimas buvo atidėtas keletą kartų. Pats naudojau Fedora 15-17 versijas ir ten realiai nieko nekonfiguravau. Pajungti third-party repositorius sudėtingiausias dalykas su kuriuo susidūriau Fedoroje. Uždarų kodekų ten by-default nėra dėl griežtos free software politikos.
Pats į Ubuntu grižau kai Valve Steam for Linux buvo anonsuota ir šiaip kai tiek daug PPA galima pakankamai lengvai gauti naują paketo versija ir ant Ubuntu.
Gal ir nelaiku.
Šiaip ar taip, mano nuomone be uždarų formatų palaikymo gyventi šiais laikais yra sudėtinga ir Fedoros kūrėjams reiktų pamąstyti kaip palengvinti gyvenimą tiems, kurie jų nori. Ubuntu uždarų codecų irgi neduoda, tačiau norint juos visus turėti pakanka instaliuojant pažymėti varnelę arba instaliuoti restricted-extras paketą 🙂
Repozitorijų pajungimas aišku nervina, bet man labiau nepatiko, kad GUI sprendimai paketų valdymui Fedoroje – tragiški. Esi tiesiog priverstas naudoti komandinę eilutę (nors man tai ir ne problema – ne visada žinai ko būtent ieškai). Abu šitie dalykai tikriausiai taikytini visoms Fedora versijoms bendrai.
Na ir kaip dabar ką tik parašei – Fedora neturi nieko tokio, ko neturėtų Ubuntu ir dėl ko reiktų su ja kankintis.
Kaip Fedora naudotoją mane labai erzina tokie straipsniai… Nieko nesiskiria nuo standartinių Windows vs. Linux: kitaip=blogai.
Iš eilės:
– Anaconda – visiškai šviežutėlė versija, dėl kurios pats leidimas buvo ilgiausiai atidėtas. Iš pradžių ir man buvo keistas, bet negaliu pasakyti, kad blogai. Tiesiog kitoks. Na ir duokim laiko padirbėti, manau ateities versijose nugludins aštrius kampus.
– Skirsniai, su kuriais turėjai bėdų, greičiausiai buvo LVM (numatyta). Jie visada tokie buvo ir galima pasirinkti paprastus. Kai paskutinį kartą bandžiau Debian, ten irgi buvo LVM pasirinkimas.
– Dėl kodekų, tai Fedora viešai deklaruoja, kad susideda TIK IŠ LAISVOS PĮ, todėl visokie patentuoti MPEG nepalaikomi.
– Tie patys MPEG neveikė ant Rhythmbox ir Totem dėl paprastos priežasties: šitos programos atnaujintos ir naudoja GStreamer 1.0, o FFmpeg jo dar nepalaiko (yra versija tik GStreamer 0.10).
Apibendrinant, Fedora yra tokia, kokia yra – tai, kas naujausia. O su naujausiais daiktais dažnai būna problemėlių. Bet juk galiausiai kažkas turi būti pirmas ir išleisti naujus daiktus į gyvenimą, ar ne?
O aš pats lieku prie savo senos frazės: Fedora atnaujinimai gali pataisyti, o Ubuntu, jei kažkas neveikia, tai neveiks pusę metų (iki kito leidimo).
Tau, kaip Fedora vartotojui, turiu pasakyti, kad šitai mano asmeninė griežta kritika Fedorai 😀 Religinių karų nenoriu.
Tai, kad Anaconda naujas daiktas – nėra pasiteisinimas bugams. Tikrai, kai po ~3 reboot’ų pavyko nueiti iki instaliacijos bijojau pajudint pelę, kad kas vidury neužlūžtų. Tarkim idiotiškus dizaino sprendimus atleisim, nes tai labai jau naujas daiktas.
Taip – tai buvo LVM. Nepasakyčiau, kad tai didelė bėda, bet gal būt pirmą kartą matytas dalykas. Tiesiog būčiau mielai naudojęs paprastus, bet, matyt dėl Anacondos, tiesiog neradau tokio pasirinkimo.
Kas dėl kodekų… Iš laisvos ar ne, bet Fedora kūrėjai tūrėtų palikt galimybę vienos varnelės pažymėjimu bent aktyvuoti repozitorijas, kuriose visa tai yra (ką iš esmės daro Ubuntu).
Ir vis tik nesutinku, kad reikia sukišti kiekvieną naujausią paketą. Gal būt Ubuntu repozitorijos ir per daug konservatyvios, tačiau norėdamas visada gali prisidėti tas, kuriose tavo ieškoma PĮ yra naujausia. Fedora dėl naujausių versijų aukoja savo panaudojamumą. O tavo paaiškinimas dėl Rhythmbox ir Totem juk tą ir patvirtina.
O dėl pataisymų… Na Ubuntu atnaujinimai atsiranda nuolat. Bent jau iki šiol vos po išleidimo susidūrus su kokia problema – paprasčiausias sprendimas buvo atsinaujinti. Canonical pakankamai gerai dirba siekdami, kad viskas ne tik gražiai atrodytų, bet ir veiktų.
Kaip sakiau, nenoriu kelt religinių karų, bet mano akimis Fedora susimovė. Be to, kaip sakiau mane ne šitos problemos labiausiai nervina. Labiausiai nervina tai, kad Fedora yra pateikiama, kaip graži ir draugiška vartotojui, kokia ji nė velnio nėra.