Kaip jau teko rašyt, turiu naują PC. PC, kuris paveža Oblivion ir daugybę kitų žaidimų, kurių seniau negalėjau pažaisti dėl geležies. ta proga ir išbandžiau vieno iš geriausių RPG žaidimo tęsinį.
Morrowind buvo savotiškas… Jis nepadaro gero pirmo įspūdžio. Pamenu pirmą kartą žaisdamas ištvėriau kokią valandą ir ištryniau dėl kelių priežasčių: buvo labai neaišku ką daryt toliau, grafika iš tiesų buvo apgailėtina (išskyrus vandenį, jis gražus), o daužant priešui tiesiai į snukį, pataikydavai gal tik kokį kartą iš dešimties bandymų…
Vėliau, perskaitęs jo apžvalgą, suteikiau Morrowind dar vieną šansą. Tačiau tą kartą pasiruošiau: įsirašiau aukštesnės kokybės tekstūrų paketą ir žalia, išsiliejusi masė tapo panaši į žolę, dėl modelių paketų, žmonių (ir ne tik žmonių) galvos tapo panašios į galvas, o ne kvadratinį… hm… Kiek žinau net įmanoma įtaisyt neribotą piešimo atstumą bei šiuolaikinius apšvietimo efektus, kas padarytų žaidimą panašų į Oblivion (dabar, turint gerą PC, bus galima išbandyt kada nors). Žaidimas iš tiesų pasikeitė ir tapo vienu iš mėgstamiausių mano RPG.
Nori to ar nenori, labai sunku rašyti apie Oblivion nelyginant jo su seneliu Morrowind. Iš tiesų naujasis kūrinys panaikino BEVEIK visus pirmtako trūkumus, kurie taip nervino. Kita vertus, taisant dažnai sugadinama ir tai, kas buvo gero…
Pavyzdžiui žaidimo pradžia Morrowind yra itin… neužkabinanti. Veikėją išleidžia iš kalėjimo ir duoda raštelį, kurį reikia nugabenti (o gal raštelyje prašo atvykti? – žaidžiau tik kartą ir pradžia buvo tikrai seniai) į Balmora miestą. Čia susipažįstame su Blades nariu, kuriam kurį laiką dirbame be didesnio tikslo (nors jis vėliau ir paaiškėja), gildijomis ir t.t. Na nuo Balmoros gal būt jau galima užsikabinti, bet iki jos žaidimas yra tikra kankynė…
Oblivion pradžią pateikia iš esmės kitaip. Į veikėjo kalėjimo (vėl?) vienutę įsilaužia pats karalius (nes joje pasirodo yra slaptas išėjimas – ech, velnias, kaip aš čia nepabėgau…) ir pasirodo atpažino veikėją iš savo sapno todėl mes nusekam jam iš paskos. Na o toliau daug kovų, kuriose veikėjo įgūdžiai mažai ką reiškia, ir staiga nužudomas karalius. Na o toliau mus siuntinėja iš vieno galo į kitą ir vis sako „please, hurry“, kas neleidžia sustoti net minutei… na rimtai… Į gildijos kvestus įsisuksi tik spjovęs į pagrindinį kvestą. O tai nelogiška – jeigu jau bėgam, tai sustoti porai žaidimo savaičių, kad taptum Arch-magu yra tiesiog kvaila… O Morrowinde, ypač pradžioje, Blades narys Balmoroje, kurio vardo nepamenu, pats pasiūlydavo pailsėti ir apsilankyti gildijose bei grįžti, kai būsiu pasiruošęs.
Oblivion įvedė arklius, kurių baisiai trūko milžiniškame Morrowind pasaulyje. Tai labai didelis pliusas… Nusveriamas dar didesnio minuso – fast travel. Sakysite „nepatinka – nesinaudok“, tačiau prisiversti ne taip lengva. Vieną kartą nusprendžiau nuo Imperial miesto iki kažkurio kito nujoti pats. Po kelionės visas mano kelias buvo nusėtas vietovių ikonėlėmis. Tai reiškia, kad žmonės labai daug tiesiog praleidžia, ko Morrowinde nebuvo.
Žinoma, negaliu nepagirti Oblivion tikroviškų nuotykių ir to kaip natūraliai jame gali šakotis kvestai, kai atleidi „vadeles“. Pavyzdžiui vykdydamas magų gildijos kvestus (beje jie gal net įdomesni nei pagrindinis kvestas) turėjau kautis su vampyrais. Deja nepagalvojau, kad galėjau užsikrėst. Kai užbaigiau kvestą ir man pasiūlė palaukt, nuėjau į areną, kur praleidau kelias žaidimo dienas. Tik staiga mano veikėjas susapnavo košmarą apie vampyrus, o išsigydyt jau buvo per vėlu… Taigi teko pradėt vaistų nuo vampyrizmo paieškos kvestą. Na žinoma visko buvo ir Morrowinde, bet ten tai labiau vargindavo. Čia gali atleisti vadeles ir ieškoti vaistų. Kita vertus, Morrowinde vampyrizmas buvo labiau išplėtotas: buvo vampyrų klanai ir pan.
Ko Oblivione pasigedau, tai netikėtumų. Manau kas Morrowind žaidė prisimins, kai einant keliu iš Balmoros, tiesiai prieš nosį iš oro nukrito žmogus (ir užsimušė). Prie kūno rastame raštelyje sužinome, kad jis testavo savo išrastą revoliucinę kelionės priemonę, kuri, kaip paaiškėja, yra stebuklingas ritinys, padidinantis atletikos įgūdį ~1000 taškų. Iš tiesų (smalsūs žmonės patikrina dar kartą :D) – su juo buvo galima perskristi visą Vvanderfell salą, tačiau mirtis garantuota…
Dar galėčiau prikišti ir vartotojo sąsajai. Morrowinde ji buvo negraži, bet funkcionali, o pripratus, net gana patogi. Oblivione daugybę atskirų tampomų/prisegamų/reguliuojamų langų, kuriuos buvo galima atidaryti visus iš karto, pakeitė vienas nepatogus langas iš kurio sunku net išmesti nereikalingą šlamštą, o ypač, pasižiūrėti ar nesergi vampyrizmu, nes tas langas yra nukištas gan toli (Morrowinde jis matėsi nuolat).
Taip pat Oblivione nėra nė lašo originaliai sukurtų vietovių. Jūs palyginkit Vivec miestą iš Morrowind ir Imperial iš Oblivion… Gal Vivec ir buvo per didelis, bet faktas, kad atrodė 100 kartų įspūdingiau.
Iš tiesų abu žaidimai turi trūkumų ir pliusų. Aš vis dėlto linkstu prie MW, tačiau dabar žaidžiu Oblivion ir mėgaujuosi jo aiškumu (kurio Mw tikrai trūko) ir paprastumu. Tiesa, kitaip nei daugelį, manęs nesužavėjo ir Oblivion grafika – net su aukštais nustatymais labai klaikiai atrodo tos tolumoje išsiliejusios tekstūros. Gal aš kažką ne taip susireguliavęs, bet gal net geriau atrodytų Mw rūkas nei tai…
