Prieš gerus porą metų šiek tiek susidomėjau anime (japoniškas animacija). Nesu manijakas – tiesiog retkarčiais pasižiūriu kažką kas kuo nors sudomina. Prieš maždaug mėnesį benaršydamas torrent trackeryje pastebėjau „One Piece“. Sudomino tai, kad tai buvo 4xx-oji serija. Dar labiau susidomėjau pamatęs komentarus, jog, nepaisant baisingo serijų skaičiaus, jis sugebėjo išlaikyti įdomumą kiekvienoje serijoje. Taigi, atkapstęs pirmąjį sezoną, pradėtą kurti 1998 metais, nusprendžiau tuo įsitikinti. Pristatau jums „One Piece“.
Pradėsiu nuo techninės dalies, kuri į akis krinta pirmiausia. Pirmosios serijos pigios. Labai pigios. Piešimas gan klaikus, baisiai vaikiškas, openingas per daug nežavi (japoniška popsūcha skamba kone baisiau nei YVA). Openingai kiek mačiau (o pažiūrėjau jau beveik 90 serijų) – nepasitaisė, bet piešimas pagerėjo neatpažįstamai. Jaučiasi, kad pigus projektas susilaukė sekmės. Įgarsinimas pirmose serijose taip pat šlubavo. Klaikiausia dalis buvo šuns lojimas, imituojamas žmogaus (negi taip sunku gatvėj kokį šunį pasigaut?). Vėliau tokių baisybių nebuvo. Iš tiesų, iškentus pirmas ~20 serijų arba viskas pasitaisys, arba tiesiog atbuksite ir priprasite :D.
Istorija labai paprasta. Kažkokiame pasaulyje yra 4 vandenynai. Tačiau yra ir penktasis, atskirtas nuo likusių ir dalinantis juos per pusiaują. Stebuklingas „Grand Line“ vandenynas. Jame piratų karalius, prieš nukirsdinamas, Rodžeris paliko savo visus turtus. Tas, kas juos ras, taps nauju piratų karaliumi. Šiame pasaulyje egzistuoja tokie „velnio vaisiai“, suteikiantys magiškų galių, bet atimantys iš juos suvalgiusių galimybę plaukti. Vienas iš juos suvalgiusių – pagrindinis veikėjas Luffis. Jis lengvabūdis, garbingas ir siekia tapti piratų karaliumi. Žinoma prieš tai jam reikia surinkti keistuolių įgulą savo laivui. Tai jam sekasi visai neblogai, bet apie šią chebrą nesiplėsiu. Galiu tik pasakyti, kad jų priešai ne ką mažiau keisti.
Ar verta įsikibt į anime, kurio trukmė beveik 500 serijų? Tik jei turit humoro jausmą arba prisimenate kaip bėgdavote iš pamokų, kad sužinotumėt, kaip baigsis Songoko ir Fryzo dvikova 😀 Iš tiesų beveik visos serijos įdomios, pagrindiniai veikėjai vystomi, o antraplaniai neužmetami ir kartais grįžta, kad pasipainiotų kelyje. Didžiausias mano iki tol pažiūrėtas anime ko gero yra Rurouni Kenshin (na neskaitant vaikystė praleistos su „Drakonų kova“. Jei ir toliau pasiseks neužmest, GAL šitas ir perims jo titulą.
