Dėka senojo pc gedimų ir naujo „superkompiuterio“ galingumo, galiu sau leisti žaisti šį tą naujesnio. Deja, atrodo, dėl to nukentės mano klasikos „atradimai“.
Taip mano šaunusis burtininkas Terax Kar pradėjo savo šaunią karjerą.
Galų gale sužaidęs visą DAO ir jo papildymą, pastebėjau, kad nepaisant to kiek mažai šiais laikais išleidžiama TOKIŲ žaidimų, atsirado nemažai burbančių. Būtent todėl nusprendžiau išreikšti savo nuomonę.
DAO pažadas buvo būti „Baldur’s Gate“ dvasiniu tęsiniu. Kadangi man 18 metų, o per tuos metus kiek turėjau PC tokia klasika nesugundė, kaip yra – nežinau. Kita vertus esu žaidęs ne vieną ta pačia „Dungeons and Dragons“ sistema pagrįstą žaidimą, pvz. „KOTOR“ serija (nuostabūs žaidimai ir ko gero artmiausi DAO), teko žaisti ir „Neverwinter nights“, kuris gero įspūdžio nepaliko. Įsivaizduoju, kad BG turėtų būti kaip Neverwinter Nights, tik atrodantis gražiau ir dvimatis, su daug taktikos mūšiuose ir pauze pagrįstu kovos planavimu. Tai kaip gi pavyko?
Įsijungus žaidimą pasitinka kruvini „Bioware“, „EA“ ir „DAO“ pavadinimai (kraujo žaidime bus tiek, kad jis atpirks visas sausas Call of Duty, KOTOR ir visų kitų žaidimų kovas). Gan įdomus yra veikėjo kūrimas. Žinoma, didelis parametrų pasirinkimas jau nieko nebe nustebins. Trys rasės (Žmonės, Dvorfai ir Elfai), trys klasės (karys, plėšikas ir magas) – RPG standartas. Šiek tiek žaidimą praplečia įvairios klasių specializacijos, atrakinamos vėliau ir suteikiančios daugiau skillų, bet tai nėra itin svarbu. Šiaip ar taip – to užtenka. Jei nesugedę – netaisyk. Kur kas įdomesnis sprendimas – kilmė. T.y. jei pasirinksite žmogų-karį, galėsite rinktis jo istoriją kaip kilmingojo arba paprasto miestiečio. Šis pasirinkimas lemia ne tik žaidimo pradžią, bet ir vėlesnę įvairių NPC reakciją į jus ir jūsų poelgius. Mano atveju (elfas-magas) pasirinkimo nebuvo – žaidimo pasaulyje visi magai yra izoliuoti aukštame bokšte ir yra griežtai kontroliuojami gan karingų dvasininkų – tamplierių.
Kad ir ką bepasirinktumėte, kilmės kvesto rezultatas bus jūsų įstojimas į Grey Wardens broliją – tokia brolija, kovojanti prieš padarus vadinamus Darkspawn. Šie kas kelis šimtus metų išlenda iš po žemių vedami Arkdemono – drakono, užvaldyto jų senojo dievo. Toks įvykis, vadinamas „Blight“ (angl. kažkas gadinantis nuotaiką, žlugdandis, naikinantis). Netrukus po atvykimo į stovyklą įvyksta lemiamas mūšis, kuriuo siekiama užkirsti tam kelią. Atrodo jog pergalė ranka pasiekiama, visi optimistiškai kalba apie būsimą pergalę, o ypač tuo džiaugiasi karalius. Tačiau čia į gan paprastą „žudyk blogus, gelbėk gerus“ siužetą įsisuka politinės intrigos…
Žodžiu siužetas, nors ir girdėtas bei matytas, yra tikrai geras. Daugelis pasirinkimų turi įtakos vėlesniems įvykiams. Pvz., kas gi atsitiks jei padėsime mažai dvorfų mergaitei įgyvendinti savo svajonę studijuoti magiją (dvorfai iš prigimties negali burti)? Ji įvykdys didelius atradimus, dėl kurių magai net atidarys nepriklausomą nuo dvasininkų „ratą“ dvorfų miesto požemiuose.
Kovos sistema bus pažįstama visiems RPG žaidėjams. Valdysite 4 žmonių komandą. Visiems galėsite nustatyti skirtingas taktikas, o viskas veiks pagal standartinę tanko-gydytojo-daužytojo sistemą. Kovų metu galėsite bet kada sustabdyti žaidimą ir nuroditi būsimus veiksmus kitiems veikėjams, apžvelgti kovos lauką. Karių ir plėšikų skilai nėra kažkuo išskirtiniai. Magai, kaip visada, turi 101 būdą būti naudingi. Nieko labai neįprasto čia nėra. Kai kas burba dėl greito MP/HP atstatymo ne kovų metu. Aš teigčiau, kad čia pliusas – nereikia penkias minutes laukti kol galima bus judėti toliau. Taip pat reikia pasakyti, kad kovos dažnai būna tikrai sunkios ir kartais teks rimtai paplanuoti..
Dabar apie techninę dalį. Žaidimas atrodo labai gražiai. Prikibti galima tik prie tekstūrų, kurios galėtų būti detalesnės. Muzika puiki, įgarsinimas taip pat neblogas. Kitas dalykas buvo lūžinėjimas. Na žinot kai muši kažkokį super bosą jau 3-ią kartą bandydamas jį nudėti ir matai, jog šį kartą atrodo PAVYKS, žaidimui išsijungus jautiesi nemaloniai…
Tai ar jis geras? Ir dar kaip. Sakantiems, kad „Baldur’s gate“ geresnis, galiu tik pakartoti kažkieno žodžius, jog taip yra dėl nostalgijos. O juk ir nostalgija tais laikais buvo gilesnė 🙂
"Awakening" vėl sutinkame vieną buvusių bendražygių, kuris (priklausomai nuo pasirinkimų) dabar jau yra karalius...
Deja, šitaip išgyręs DAO, negaliu pasakyti tiek pat gero apie papildymą „Awakening“… Na jis nėra blogas, jei lyginsim su eiliniais eiliniais RPG. Net labai neblogas. Tačiau iki Origins jam dar toli. Duodama daug mažiau svarbių pasirinkimų, dalis jų iš viso neturi prasmės. Būvimas valdovu, nors kartais ir visai įdomus, gali pabosti – norisi daugiau pakeliauti, gal net grįžti į kiek pasikeitusias DAO matytas vietoves.
Papildymas prasideda praėjus keliems mėnesiams po originalaus žaidimo įvykių Ferelden šalies provincijoje. Kitaip nei originale, čia viskas suksis apie vieną teritoriją, kurios valdovas būsite. Reikės spręsti valdymo klausymus, miestiečių ginčus ir pan. Šalia šių neatidėliotinų valdovo reikalų atsiranda iš po žemių lendantys darkspawn. tačiau šie yra kažkuo neįprasti…
Manau šį žaidimą turi išbandyti kiekvienas rpg mėgėjas, o ypač tie kam patiko KOTOR ir kiti Bioware kūriniai. Tai puikūs pavyzdžiai kokie šiais laikais gali būti ilgi ir išbaigti žaidimai. Deja, net ir tokie ilgi žaidimai baigiasi…
