Skip to content


Po Roko Naktų (Galapagų) atsigavus…

Štai atėjo ir praėjo taip lauktas renginys. Nekantriai lauktas, kritikuotas senųjų dalyvių, garbintas platesnio požiūrio žmonių. 2011 metų festivalis – tikrai vykęs. Ir kol visi apsiputoję nepradėjo sakyti, kad ne, paaiškinsiu kodėl aš taip manau ir kodėl jau įsigijau bilietą kitiems metams.

Visų pirma, niekada nelaikiau „Roko Naktų“ „Velnio akmens“ ar „Kilkim Žaibu“ atitikmeniu. Tai visada buvo šiek tiek platesnio mąsto renginys. Ir skirtas ne tik metalheadams, bet apskritai visiems mėgstantiems gerą muziką. Daugelio kritikuojama „šeimos savaitgalio“ politika man atrodo teisinga. Negi rimtam rokeriui nesuvirpa širdis, kai jis pamato penkiametį su „Kiss“ maškinėliais headbanginantį pagal gerą roką?…

Be abejo ir aš išsigandau sąraše išvydęs krūvą didžėjų, kurie iš tiesų nesudarė nė 20% visų atlikėjų. Taip, jiems Roko naktyse ne vieta. Bet ar jie trukdė? Ne. O kažkam gal net visai patiko. Kas buvo iš tiesų blogai, tai muzika leidžiama pokerio palapinėje, bei tame baltame gargare ant kalno. Nesupratau logikos… Tai gi groja muzika lauke – kam ją užgožt? Aš jau nekalbu apie tai, ten groja.

Tačiau grupių sąrašas negalėjo nuvilti nieko, kas yra nors kiek linkęs linksmintis, o ne rimtu veidu klausytis muzikos ir ją analizuoti. G&G, nors ir per daug nesužavėjo, tikrai pasirodė visai neblogai. Jau nekalbu apie Skamp pasirodymą – jie iš tiesų pasistengė. Happyendless… Man jie LABAI nepatinka, bet ką padarysi. Dėl vienos grupės mest festo neverta.

Daugelis burbėjo ir dėl Katedros, Rojaus Tūzų nedalyvavimo. Pernai jie man labai patiko ir, nors jų trūko, manau šiuos grandus pilnai atpirko Blaze Bayley, kurio pasirodymas, manau, visiems buvusiems arčiau scenos, paliko neišdildomų įspūdžių.

Šiaip ar taip, laisva ir draugiška atmosfera išliko, o tai ir svarbiausia. Neabejoju, kad tai liks ir kitąmet. Ko norėtųsi? Didesnės didžiosios scenos, nes dabartinė yra mažoka tokiems žmonių kiekiams, ir daugiau tualetų (bei kad jie būtų normalesnėse vietose – pagrindinio tako sankryža nėra gera vieta). Taip pat kad organizatoriai atsižvelgtų į šių metų klaideles.

P.S. Vos nepamiršau… Man nerealiai patiko šių metų garsas. Pernai po kiekvieno pasirodymo „sound check“ trukdavo gal 15 min ir garsistams vis tiek šūdas gaudavosi. Šiemet, išskyrus kelis smulkius nesklandumus, garsas buvo švarus ir gražus.

Posted in Festivaliai, Muzika.

Tagged with , , , .


Aš – jau VU MIF studentas ir rokeris, ir…

Na va, galų gale oficialiai esu VU studentas. Fuksas. Pralaukęs dvi valandas prie VU MIF susidariusioje eilėje jautiesi siaubingai laimingas. Jau laukiu nesulaukiu MIF fuksų stovyklos.

Labai patiko MIF SA darbas priėmimo metu – tik dėl jų tos dvi valandos eilėje netapo visiška kančia. Studentai nuvedė visur kur reikėjo ir buvo labai paslaugūs. Pokalbiai su jais taip pat atskleisdė nemažai studentiško gyvenimo subtilybių. Dabar reikia sulaukti ir Fuksų stovyklos.

Na o jau kitą savaitę su pilna mašina chebros varysim šėlt į Rokus. Beveik dvi paros gero roko… To laukiau visus metus – nuo pat praėjusių roko naktų.

Posted in Muzika.

Tagged with , , , .


Roko Naktų 2011 belaukiant…

Jau turbūt gera savaitė, kai savo aplinkinius nervinu kliedesiais apie roko naktis. Reikia suorganizuoti transportą, žmones, pasirūpinti, kad visi turėtų bilietus… Na matyt čia jau mano pedantiškumas kaltas – mėgstu viską būti suplanavęs iki smulkmenų.

Šių metų festivalis kiek praplėtė „įleistos“ muzikos žanrus. Šalia tikrų rokerių gros ir Skamp, G&G, Happyendles… Dėl to rengėjai susilaukė nemažai kritikos. Iš manęs taip pat. Neabejoju, kad blogai nebus (nebent Happyendless – šitie siaubingi), tačiau vietoj šitų aš mieliau vėl išgirsčiau „Katedrą“ ar „Rojaus tūzus“. Vel gi – tai mano subjektyvi nuomonė. Gal dauguma iš tiesų pageidauja įvairesnės muzikos….

Be abejo, Roko Naktyse, kaip ir kasmet, pakviečiamos ir didesnės žvaigždės. Šiemet tai – vokiečių rokeriai „Guano Apes“, švedai „Pain“ ir buvęs „Iron Maiden“ vokalistas Blaze Bayley. Neabejoju, kad jie užkurs tikrą roko ugnį. Šalia šių žymių pasaulio roko muzikos atstovų gros ir latviai (o gal estai – nebežinau) Bedwetters, Triana Parks. Gaila neatvyks Laime Pilniga – pernai paliko gan gerą įspūdį.

Taigi laukia dvi naktys rokeriškos laisvės gamtoje su draugais ir gera muzika. Dilema tik viena: kaip penkiese sutilpti į vargšiukę Nissan Almerą, kuri rokeriška galia nepasižymi…

Posted in Kita, Nuomonė, Uncategorized.

Tagged with , , , , .


Vokietijos GP belaukiant…

 

Jau ryt prasideda Vokietijos GP treniruotės Niurburgringe. Ta proga Lotus Renault GP komanda paskelbė kelias karikatūras primenančias praėjusių lenktynių įvykius.

Lotus Renault GP komanda mąsto ką daryti su išmetimo sistema.

F. Alonso susilygino pergalių skaičiumi su triskart pasaulio čempionu J. Stewartu

 

S. Vetteliui aimėti sutrukdė nepavykęs sustojimas boksuose.

L. Hamiltonas vėl agresyviai skynėsi kelią į viršų.

Kol F. Alonso džiaugiasi pergale, N. Heidfieldas džiaugiasi uždirbęs nors 4 taškus.

V. Petrovas ir N. Heidfieldas jau ruošiasi išspirt Mercedes GP iš 4-os vietos. Tikiuosi jiems nepavyks...

Posted in Autosportas, Formula One.

Tagged with , , , , .


Google+. Facebook konkurentas, ar dar vienas prisvilęs Google kūrinys?

Google naujoji paslauga, Google+, jau kelias savaites kelia interneto vartotojų susidomėjimą. Kai ką – seniai nuvylė Facebook, kiti jo nenaudojo iš principo, treti – prieštarauja bet kokiems masiškai populiariems produktams. Aš irgi gavau pakvietimą į šią naują vietą. Tad kas yra naujasis Google kūrinys: prisvilęs blynas ar skanus pyragas?

Prieš lyginant smulkmenas ar ką nors peikiant, reiktų prisiminti Google socialinių tinklų istoriją, kuri – visai netrumpa. Kadaise sukurtas Orkut tinklas dėl kažkokių priežasčių išpopuliarėjo tik Brazilijoje. Vėliau sukurtas Wave, buvo klaikiai sudėtingas, bandė apžioti per daug ir praktiškai buvo orietuotas į el. pašto evoliuciją. Na o Buzz atrodė lyg neišbaigtas kūrinys įkištas prie Gmail, nes niekas nesugalvojo geresnės vietos. Visi jie (išskyrus nebent Orkut) buvo labai susiję su Gmail ir el. pašto adresais. Kaip dažnai žmonės tikrina el. paštą XXI amžiuje?…

Na ir štai Google pristatė Google+. Šiuolaikišką, švarų ir blizgantį produktą. Tai, koks sterilus ir švelnus atrodo Google+ pirmą kartą jį įsijungus sužavi ir išgąsdina vienu metu: jautiesi lyg per anksti atėjęs į vakarėlį. Viskas lyg ir paruošta linksmybėms, bet nėra su kuo linksmintis. Na žinoma, tai – uždaras testavimas. Na ir po 3 dienų vartojimo, jau randu ir priežasčių ten užsukti – rimti žmonės ten jau susisuko lizdus.

Viena iš priežasčių, kodėl nėra taip baisu be draugų (kol kas – viskas su laiku), „Facebook draugystės“ sąvokos panaikinimas. Tu nesi priverstas draugauti su žmogumi, kad su juo diskutuotum ar sektum jo viešai paskelbtas žinutes. Tai leidžia „Circles“ sistema, veikianti realių žmonių santykių pavyzdžiu. Gyvenime juk susikuria draugų ir pažįstamų ratai. Turime draugus, kuriems galime atskleisti daugiau, nuo šeimos norime nuslėpti vakarykščio tūso nuotraukas, pažįstamus, kuriuos norime turėti po ranka, bet praktiškai nepažįstame ar tiesiog gerbiamus, stebimus žmones. Būtent tai leidžia atskirti Circles sistema. Čia durnius galime drąsiai vadinti durniais ir niekas to nesužinos. Žinoma, teigiama, jog FB irgi tai egzistuoja. Tačiau pateikimas – siaubingas. Matyt dizainerių FB tikrai nesamdė šiam reikalui.

Taigi, kiekvieną kartą kažką skelbdami sraute, keldami nuotraukas ar komentuodami galime pasirinkti kas tai matys, o kas – ne. O tai – jau žingsnis privatumo link.

Žinoma, su Google+ pateikta ir integracija su visomis kitomis Google paslaugomis: Youtube, Picasa (kur kas pranašesnis dalykas už FB nuotraukų sistemą), Gtalk (chatas, audio/video pokalbiai) ir t.t. Negalima nepaminėti ir Hangouts sistemos. Tai – konferencinis video pokalbis prie kurio gali prisijungti visi draugai (arba ne visi – tavo reikalas). Puikus būdas prastu oru neišlendant iš namų pabendrauti.

Na o internete jau yra ne vienas ir ne du žmonės aktyviai dirbantys verbuojant naujus narius. Vienas iš patogesnių būdų – importuoti FB kontaktus į Yahoo paštą, o iš ten – į Google+. Detalesnę informaciją teikia Keliaujantis Hakeris.

Ar ši sistema išpopuliarės – parodys laikas. Tačiau ji jau renkasi savo vartotojus. Ir sunku neprijausti šiam kūriniui. Google iš tiesų sukūrė kažką TOKIO.

Posted in Apps, Google.

Tagged with , , , .


Kaip pabėgti iš Blogas.lt?

Mėsgalis piktas ir nepatenkintas. Ir tuo, ir anuo, ir šiuo. Jis nusprendė, kad tikriausiai dėl to kaltas blogas.lt, kuris jam atrodo vis labiau blogas. Būtent todėl jis pasidalins savo patirtimi, kaip visą savo turtą perkraustyti į kitą blogų fermą.

Otai padaryti nesudėtinga. Einam į:
tavoblogas.blogas.lt/beta/wp-admin/export.php

Eksportuojam ir gaunam failą su visa blogas.lt blogo informacija. Ką daryti toliau? Pasirinkimas nemažas. Aš renkuosi popo.lt.

Šituo postu nesakau, kad visi būtinai turi tai padaryti, bet tai yra išeitis visiems, kurie tą nori padaryti.

Share

Posted in Uncategorized.

Tagged with , , .


Pabėgau!!!!!!!!

Blogas.lt užkniso juodai. Viskuo ir daug kuo. Ir dar šiuo tuo. Ir anuo. Todėl persikrausčiau čia.

Kaip tai padaryti ir TAU? Atsakymas – jau greitai.

Posted in Uncategorized.


APŽVALGA – „Elementary OS – Jupiter“ – Nekenčiantiems netvarkos

Iš begalės Linux distribucijų, šiandien labiausiai išsiskiria Ubuntu OS bei jos modifikacijos. Elementary OS – būtent tokia ir yra. Ši visiškai jauna distribucija, nuo pat pradžių buvo skelbiama, kaip labai tvarkinga ir minimalistinė, kai tuo tarpu Ubuntu vystėsi vis įspūdingesnio ir efektingesnio veikimo kryptimi. Lygiai, kaip ir Ubuntu, ji turi tiek gerų, tiek blogų savybių. Ši, gan ankstyva, versija tikrai nepasižymi legendiniu Linux stabilumu (nors tuo nepasižymėjo ir Natty). Na bet pirmiau – geri dalykai.

Elementary OS kūrėjai tikriausiai mielai pakartų kiekvieną užkemšantį savo PC darbastalį įvairiomis ikonomis, nuorodomis ir t.t. Tai galima spėti iš fakto, jog vartotojui yra lyg uždedamas apynasris – pagal nutylėjimą, darbastalis yra išjungtas. Nerasit ir nepadėsit nei vienos ikonos. Man, kaip estetui, šis žingsnis neatrodo blogas. Manau jog yra 101 būdas neapsišiukšlinti ir dirbti patogiai – Ubuntu Unity UI yra gan geras pavyzdys. Nors ir ne toks drastiškas kaip Elementary atveju.

Vietoje standartinės Gnome aplinkoje naudojamos apatinės juostos, šį kartą gauname „Docky“. Šis dokas daugeliui Linux vartotojų gali būti ir taip pažįstamas. Viena bėda – pagal nutylėjimą išjungta auto-hide funkcija. Ją įjungti nebūtų sudėtinga, jei kūrėjai nebūtų uždėję apynasrio ir čia: „Docky“ nustatymai – paslėpti. Tai iš tiesų nelogiškas žingsnis, juolab kai ekrane vietos jis užima gan daug. Na, gerai, kad atrakinti nustatymus nėra taip jau sudėtinga – per minutę „pagooglinus“ galima rasti sprendimą:

Į terminalą nukopijuokite šią eilutę:

gconftool-2 –set „/apps/docky-2/Docky/Items/DockyItem/ShowDockyItem“ –type bool „true“ („false“ – kad vėl išjungtumėte)

Žinoma, negalima nepagirti Elementary naudojamos temos bei „tapetų“ suderinimo. Iš tiesų – geri deriniai dar labiau sustiprina OS „lengvumo“ įspūdį. Nors čia galima ir prikibti – viskas čia keistai kai ką primena :). Spėkite ką. Nežinote? Duosiu kelis variantus:

  • Apple
  • Mac OS
  • OSX

Kalbant apie Elementary, būtina paminėti kelias programas sukurtas specialiai šiai distribucijai:

  • Midori (naršyklė). Nors ir nėra sukurta specialiai Elementary, ji – tų pačių kūrėjų darbas. Pakankamai paprasta ir galinga, palaikanti naujausias technologijas. Ar ją verta naudoti vietoje Firefox ar Google Chrome? Ko gero nelabai.
  • Nautilus-elementary failų tvarkytuvė. Nautilus pateikiamas su Ubuntu ar Linux Mint – atrodo gan prastai ir sudėtingai. Nautilus-elementary naikina visus bjaurius nautilus bruožus ir padaro jį mielesnį akiai.

  • Žodynas Lingo – paprastas ir greitas internetinis žodynas.
  • Dexter kontaktų tvarkytuvė.
  • Postler el. pašto programa. Atlieka viską ko reikia gerai pašto programai. Kontaktai naudojami bendrai su Dexter.
  • BeatBox grotuvas. Nors ši versija jo ir nepalaiko, ant Ubuntu jo pradinės versijos atrodo bei veikia – puikiai. Debiutas planuojamas „Elementary OS – Luna“ versijoje.
  • Ease prezentacijų rengyklė. Iš tiesų dvejopos mintys apie ją. Ease nepalaiko MS formatų ir net Open Document formatų, tad, kad ir kokia nuostabi ji būtų (nes ji iš tiesų – patogi ir graži programa) teks tenkintis LibreOffice Impress.

Galima paminėti, kad programų rinkinys, lyginant su Ubuntu – labai apkarpytas. LibreOffice – nepridedamas. Vietoje jo pateikiamos kitos alternatyvos, kurios yra lengvesnės ir paprastesnės. Šiaip ar taip visos programos, kaip ir Ubuntu, pasiekiamos per Programų Centrą, taigi jų buvimas ar nebuvimas didelės įtakos nedaro.

Geriausia šios OS savybė – greitis. Ubuntu su kiekviena nauja versija taikosi vis į galingesnius PC – šiuo atžvilgiu ji lygintina su Windows versijomis, kurios kiekviena verčia pirkti naują PC. Elementary veikia akimirksniu. Jokių ilgų apmąstymų, pauzių, užšalimų. O šalia to – mažas resursų suvartojimas. Ubuntu turėjo didelę problemą su energijos suvartojimu (bent mano PC). PC, kuris su Win7 atlaiko 2-4 h veikiant iš baterijos, su Ubuntu vos atlaikydavo 1.5-2h. Elementary, tuo tarpu, puikiai lyginasi su Win7.

Atrodo liko blogoji dalis 😀 O čia bėda yra kartais pasitaikantys „vabaliukai“. Iš tiesų nieko rimto. Porą kartų nulūžo „Docky“ – tam pakanka spausti Alt+F2 ir įvesti „docky„. Kartais į pelę nesureaguoja indikatoriai. Taip ir neradau kaip pakeisti laiką į 24h formatą. Daugelis programų – instaliacijoje nepateiktos – atsiranda tik po atnaujinimo, arba tenka panaršyti po „programų centrą“. Tai smulkmenos – niekas perdaug netrukdo.

Taigi, turime (dar vieną) gan patogią ir paprastą distribuciją skirtą žmonėms, mėgstantiems estetiką. Vargu ar ji kada pasieks Ubuntu populiarumą, bet džiugu, kad turime galimybę rinktis iš tiek daug variantų. Juolab, kai visuose juose naudojami daugmaž tie patys standartai, kas leidžia distribucijų kūrėjams mokytis vieniems iš kitų ir tobulinti savo produktus.

Elementary galite parsisiųsti iš oficialaus tinklapio: http://elementaryos.org/

Share

Posted in Apps, Linux.

Tagged with , , , , .


„1984“ – šiandien?

Jis stebi jus. Dabar. Šią sekundę. Stebi, kaip jūs skaitote šį tekstą. Didysis Brolis jus stebi… Arba bent kontroliuoja.

Kokiame pasaulyje gyvename? Ką žinome apie mus supančius žmones? Kuo tikime? Kas mumis manipuliuoja? Kas yra tikra, o kas – išgalvota?

G. Orwell’o vaizduojamas futuristinis, post-apokaliptinis pasaulis dažniausiai gretinamas su komunistine bei fašistine santvarka. Tačiau jis priverčia susimąstyti ir demokratinės valstybės, esančios demokratinių vertybių besilaikančios sąjungos sudėtyje, gyventoją. Šiuo atveju tai – jūsų nuolankus draugas Mėsgalis.

Mėsgalis skaito apie Ameriką, svajonių šalį, kur visi turtingi, kiekvienas gali užsidirbti milijoną. Jis žiūri ir filmus, kur kiekvienam mokyklos nebaigusiam marozui (Mėsgalis stebisi, kad jie ne juodaodžiai) užtenka pinigų įsigyti Evo ir patiuninguot ją tiek, kad aplenktų Ferrari. Hmmm… Tikrai, kad stebūklų šalis ta Amerika. Turi Amerika ir Juodąjį Brolį Obamą, ir didįjį blogietį Čaringtoną Osamą, ir 300 miljonų kvailių ištikimų partijai valstybei.

Mėsgalis yra girdėjęs, jog Anglijoje (taip, toje pačioje „didingoje“ Anglijoje) tualetų valytoja UŽDIRBA. Ir ne bet kiek, o daugiau nei dangoraižių architektas Lietuvoje. Sako, jog ši valytoja, pavadinkime ją Danute, gyvena dvejų aukštų name su baseinu. Mėsgalis mano, kad ponia Danutė paprasčiausiai nežinojo angliško žodžio klozetui, kuriuo dalinasi su dešimčia kaimynų, apibūdinti, o gyvena trečiame kažkokio barako aukšte. Na, bent jau uždirba, kaip architektė…

Dar Mėsgalis girdėjo, kad Lietuva yra blogiausia šalis pasaulyje, nes čia gyventi neįmanoma. Mėsgalis susirado savo nuo penktos klasės išlaikytą geografijos atlasą ir susirado, kur yra Vilnius. Pasirodo Lietuvoje. Mūsų kruvinasis protagonistas šį kartą rimtai suabejojo DELFI komentatorių išmintimi. Mėsgalis paėmė popieriaus lapą ir susirašė šalis, kuriose gyventi yra dėl ekonominių, kultūrinių ar geografinių priežasčių blogiau nei Lietuvoje. Sąrašas gavosi neblogas…

Mėsgalis mąstė toliau: kas rašo DELFI komentarus? Juk jis nepažįsta nei vieno žmogaus, kuris nesutiktų, kad DELFI komentarų skaitymas – kenkia sveikatai. Gal tai fantazijose gyvenanti Danutė, kuri, per atostogas grįžusi į Lietuvą, mojuos savo draugei Birutei su svarų ir penių veduokle? Gal statybininkas Stanislavas, kuris grįžęs į Lietuvą turės kaip tik pinigų nusipirkti penkias dėžes ugninio vandens?

Mėsgalis nebe supranta žmonių – jiems patinka būti nelaimingiems. Lietuvos tamsieji žmonės – ne Orwell’o bejausmiai organizmai. Jie spjaudosi, pyksta, kovoja. Jiems patinka galvoti, kad kiekvienas, kuris turi daugiau, yra tinginys, sukčius ir vagis. Jie gėdijasi kiekvieno savo šalies piliečio pasiekimo ir dar labiau niekina kiekvieną kaimyninę šalį kuri tais pačiais pasiekimais giriasi. Nes kitaip, nei vagiant, gerai gyventi – neįmanoma. Nes protinis darbas – tai tinginystė. Nes darbas ne už minimumą – sukčiavimas. Todėl jie irgi nori didesnės algos už nieko neveikimą. Jie bando mėgdžioti tinginius, išleisti paskutinį nereikalingiems daiktams, kuriais galės pasigirti.

Mėsgalis pajuto, kad Lietuvos „proliai“ ne tik skleidžia neapykantą, bet ir patys tuo piktinasi. Lyg užburtame rate. Gyvename suzombėjusioje, savanaudiškoje „prolių“ valdomoje visuomenėje, kur kiekvienas, kuris turi tikslą, privalo netik jo siekti, bet ir grumtis su to tikslo neturinčiais. Nejaugi tai yra taip beviltiška? Nejau teks laukti, kol galų gale išdvės visa SSRS karta, kol nebeliks nei vieno, atiduodančio balsą už alų su dešrelėmis?

Posted in Lietuva, Nuomonė.

Tagged with , , , .


24 heures du Mans – 24 valandų Le Mano lenktynės

Le Mane kasmet vykstančios ir parą trunkančios lentynės – vienas iš įspūdingiausių ir didžiausių autosporto renginių pasaulyje. Jį galima būtų statyti šalia tokių tradicijomis apipintų lenktynių kaip Indy500 ar Monako GP. Negailestingas tiek technikai, tiek lenktynininkams šis renginys kasmet sutraukia daugybę žmonių ir net iš dalies leidžia pajusti senojo autosporto dvasią: nors griovius jau seniai pakeitė saugos zonos, iki šiol neapšviesta siaura važiuojamoji kelio dalis primena, kad kiekvienas posūkis gali reikšti lenktynių pabaigą.

Aš pats šiomis lenktynėmis susidomėjau pernai. Esu gan rimtas autosporto fanas, tačiau šių varžybų transliacija man buvo naujiena. Šiemet ir vėl stebėjau šį renginį, kaip ir klasikinių Le Mano automobilių varžybas prieš renginio startą. Kilo idėja pasidomėti jų kilme. Savo atradimais čia ir pasidalinsiu.

Le Mano varžybų istorija prasideda 1923 metais. Iš pradžių buvo planuotas trejų metų čempionatas, kuriame būtų sumuojami trejų lenktynių rezultatai. Gamintojai taip turėjo būti skatinami sukurti patikimesnius, greitesnius ir taupesnius automobilius – šios trys savybės iki šiol yra svarbiausi Le Mano ištvermės varžybų veiksniai. Veiksmas vyko šalia Le Mano miesto esančiuose viešuose keliuose. Ilgainiui trejų metų čempionato idėja buvo apleista – nugalėtojai buvo apdovanojami kasmet. Šiuo laikotarpiu dominavo prancūzų, italų ir britų gamintojai, tokie kaip Bugatti, Bentley ir Alfa Romeo. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, varžybos dežimt metų nevyko (1939-1949).

Po karo atstačius trasą, 1949 metais varžybos buvo atnaujintos. Netrukus jos tapo Pasaulio Sportinių Automobilių čempionato dalimi. Tai pritraukė tokius gamintojus kaip Ferrari, Aston Martin, Mercedes-Benz, Jaguar ir kitų, kurios siuntė net po kelis automobilius varžytis dėl greičiausio ir ištvermingiausio titulo. Deja tokia konkurencija kartais baigdavosi tragedija. Pavyzdžiui 1955 metais Piero Levegh’o vairuojamam automobiliui įlėkus į žiūrovų minią žuvo virš 80 žmonių. Šis incidentas pastūmėjo organizatorius padidinti autosporto saugumą ne tik šioje trasoje, bet ir kituose renginiuose.

Tačiau, nors saugumas buvo sugriežtintas, padidėjo ir automobilių greitis. Perėjimas nuo atvirų klasikinių „roadsterių“ prie uždarų bolidų, leido padidinti greitį iki 320 km/h. Šioje eroje, iki pat 1969 metų vis dėl to vyravo perdaryti serijinės gamybos modeliai. Būtent todėl „Ford“ su savo GT40 septinto dešimtmečio pabaigoje nugalėjo net keturis kartus iš eilės.

Aštuntasis dešimtmetis į renginį įnešė nemažai permainų. Serijiniai automobiliai iškeliavo į žemesnę klasę, o Le Mane karaliavo specialiai sukurti bolidai. Išaugę greičiai privertė vietoje įprastinės starto procedūros naudoti Indianapolyje įprastą „startą iš eigos“. Bolidai tapo panašūs į šiandieninius modelius. Tai buvo koncepciniai automobiliai sukurti specialiai lenktynėms. 8-9 dešimtmetyje ypač sužibėjo Porsche, laimėjusi net tris kartus. Dar šešis kartus su Porsche laimėjo privatūs dalyviai – Posche sukurti modeliai buvo pakankamai pigūs.

1990 trasoje buvo įvykdyti turbūt didžiausi pakeitimai: ilgiausioje, net 5 km ilgio, Mulsanne tiesiojoje buvo įterpti du viražai. Taip buvo siekiama užkirsti kelią didesniems nei 400 km/h greičiams.

1993 metais žlugus WSC (pasaulio sportinių automobilių čempionatui) Le Mano organizatoriai išsigelbėjimo ieškojo GT serijinių automobilių lenktynėse. Čia, pasinaudojusi skyle taisyklėse, Porsche sugebėjo prakišti savo Dauer 962 automobilį ir paskutinį kartą nugalėti Le Mane. Per serijinių automobilių laikotarpį Le Mane savo superautomobilius sugebėjo prakišti ir tokie gamintojai kaip McLaren, Porsche, Mercedes-Benz, Toyota, Nissan, Panoz, ir Lotus.

Toks taisyklių interpretavimas ilgainiui baigėsi naujos klasės, „Le Mans Prototypes“, atsiradimu 1999 metais. Šių automobilių pajėgumas ir naudojamos technologijos yra lyginami su F-1 bolidų ir tai yra patys greičiausi uždari bolidai. Augantis serijos populiarumas privedė prie vardo skolinimo Amerikoje vykstančiam „American Le Mans Series“ čempionatui, kuris yra lyg kvalifikacija komandoms, norinčioms patekti į Le Mano 24 valandų lenktynes.

Deja, tai turėjo ir kitą medalio pusę – išaugę kaštai atbaidė daugybę gamintojų. Aukščiausioje klasėje 2000-2005 metais išskirtinai dominavo Audi. 2005, kai Audi su savo R8 ir jo V8 varikliu jau buvo laimėjusi 5 pergales. 2006  Audi visus nustebino pristačiusi naują dyzelinį R10 TDI prototipą. Nors tai ir nebuvo pirmasis dyzelis, dalyvaujantis Le Mane, R10 TDI buvo pirmasis, kuris nugalėjo.

Šioje eroje buvo ir kitų kuro šaltinių. Peugeot naudojo bioetanolį, nors vėliau taip pat perėjo prie dyzelio. Paskutinius kelis metus kova vyksta tarp Audi ir Peugeot bolidų. Porsche iki šiol išlieka sėkmingiausiu gamintoju su savo 16 pergalių, įskaitant ir septynias iš eilės.

Manau, jog apie technikos inovacijas šnekėti neverta – jų buvo daug, kaip ir visose autosporto serijose.

Tokia yra šio įspūdingą istoriją turinčio lenktynių renginio istoriją. Tikiuosi ką nors sudomino ši rašliava.

Posted in Autosportas.

Tagged with , .




Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos