Be abejonės, vienu iš sėkmingiausių visų laikų japonų animacijos šedevru yra laikomas „Metalinis Alchemikas“ („Fullmetal Alchemist“ – toliau FMA). Tačiau šis, 2003 metais išleistas kūrinys visada buvo dviprasmiškai vertinamas. Šio anime kūrėjai nukrypo nuo originalios istorijos ir iš esmės ją pakeitė. To priežastis – lėtai leidžiami „manga“ leidiniai. Iš pradžių su tuo buvo bandoma kovoti įkišant įvairius nereikšmingus epizodus, bet vėliau istoriją kūrė anime kūrėjai. Kaip bebūtų, FMA net ir toks tapo labai populiarus, o kokybe pralenkė daugelį to meto kūrinių. Be to ir sukurtas siužetas buvo visai geras.

Manga leidiniams einant į pabaigą, buvo paskelbtas naujas sezonas/tęsinys. Kaip vėliau paaiškėjo – pilnavertis FMA perdirbinys sukurtas išskirtinai pagal tuo metu jau link pabaigos sukančią manga istoriją. Būtent apie šį perdirbinį ir kalbėsiu.

FMA istorija vystoma fantastiniame pasaulyje, kuris daugmaž atitinka 1930-1940 mūsų istorijos metus. Veiksmas vyksta militaristinėje Amestris valstybėje, kurioje itin plačiai naudojamas alchemijos mokslas. Mažame šios šalies kaimelyje su motina gyvena du broliai, gabūs alchmikai: Edvardas ir Alfonsas Elrikai. Mirus motinai, jie nutaria ją prikelti. Keletą metų įtemptai mokęsi alchemijos jie galų gale pabando pritaikyti savo žinias praktikoje. Tačiau žmonių „transmutacija“ yra pats didžiausias alchemijos tabu – Elrikai tai išsiaiškina sunkiausiu keliu: Edvardas netenka kojos, Alfonsas – viso kūno. Taip prasideda jų kelionė ieškoti mitinio Išminties akmens, vedanti per supuvusią armijos vadovybę, siaubingus sąmokslus link „tiesos, kuri slepiasi už tikrosios tiesos“.

Tad kokie gi skirtumai? Kodėl tu turėtum rinktis perdirbinį, o ne originalą? Naujosios serijos išsiskiria tuo, kad nuo pirmos serijos įmeta tiesiai į veiksmą ir visą (kadaise BAISIAI išplėtotą) įžanginę dalį prabėga gan greitai, pirmose serijose net nevargsta pristatinėdami veikėjus: tai padaroma prisiminimų pavidalu sekančiose keliose serijose. Šiaip ar taip, dingo tas stoviniavimas vietoje, beryšės serijos.

Na jei plačiu požiūriu buvo tik išimti „fileriai“, tai kodėl serialą sudaro net daugiau serijų nei buvo? Čia atsakymas gan paprastas: judant toliau, istorija plėtojama kur kas labiau. Be to, jau nuo 5-10 serijų tam tikros istorijos detalės pradeda skirtis iš esmės. Jau įpusėjus, visiškai pamirštamas pirmų serijų bėgimo tempas, istorija tampa vis tamsesnė, žiauresnė, groteskiškesnė… Žinoma, visa tai pagardinama puikiu humoru, leidžiančiu šiek tiek atsipūsti nuo politinių intrigų. Na o pabaiga epiška, logiška ir tinkamai užbaigianti serialą, ne taip kaip originalaus FMA.

Kalbant apie techninę pusę, žinoma – ji daug geresnė. Piešimas, efektai – viskas. Vietomis apskritai yra įspūdingas detalumas. Be abejonės 720p kokybė irgi nemaišo. Įgarsinimu užsiima lyg ir tie patys aktoriai (bent taip sprendžiu iš klausos). Alfonso įgarsinimas, tiesa, kaip visada erzinantis.

Manau jog šį kūrinį verta pažiūrėti visiems, turintiems nors menkiausią susidomėjimą japoniška animacija. Naujasis FMA neatrodo rimtas ir sudėtingas nuo pat pradžių, tačiau pagavęs ritmą gali nustebinti savo detalumu bei gilumu. 64 serijos tikrai neprailgsta. Tai yra lyg lygūs mainai keičiant seną serialą tapusį klasika į naują.